Maras, karas, badas ir mirtis. Atrodo, kad Kantabrijos kraštas pirmas šioje Žemėje žengs į Apokalipsę. Grupė našlaičių džiaugiasi išgyvenę dar dieną. Bet viltis yra. Pačioje Kantabrijos kalnų širdyje, vidury girių, yra kalnas. O jo papėdėje, kalbama, magiška pilis. Joje ligos nebaisios, stogai auksu dengti, o grindys sidabru grįstos, ir visi gyvena ilgai ir sočiai. Kelias veda ten. Keturi raiteliai gena pirmyn.